Žiedinė ekonomika – tai ne teorija, o realybė, kurią neišvengiamai turės pasivyti Lietuva
Žiedinė ekonomika vis dar skamba kaip graži idėja, tačiau realybėje tai tampa vienu svarbiausių ES ir Lietuvos prioritetų. Europa aiškiai pasakė: šalys narės turi mažinti atliekų kiekį, vengti perteklinio vartojimo ir kuo daugiau medžiagų sugrąžinti į ekonomikos ciklą. Lietuva tam turi potencialo, tačiau šiuo metu esame tik pradinėje stadijoje, o kai kur – net atsilikę.
Kol kas mūsų šalies žiediškumo rodiklis ES kontekste išlieka vienas žemiausių: daug vartojame, daug išmetame, mažai pakartotinai panaudojame. Tačiau būtent tai ir suteikia galimybę sparčiai augti – jei tik žengsime teisingus žingsnius.
Silpniausios sritys: tekstilė, maistas ir plastikas
Lietuvoje išryškėjo kelios sritys, kuriose žiedinė ekonomika stringa labiausiai:
1. Tekstilė – tylioji atliekų bomba
Lietuviai kasmet išmeta tūkstančius tonų tekstilės, tačiau tik labai maža jos dalis perdirbama.
ES jau rengia reikalavimus, kurie įpareigos valstybes surinkti ir perdirbti gerokai daugiau tekstilės atliekų. Tai reiškia, kad uždelsę mokėsime dideles baudas.
2. Maisto švaistymas – paradoksas šalyje, kuri vertina ūkininkavimą
Lietuvoje kasmet išmetama apie trečdalis viso pagaminamo maisto.
Didžioji dalis – namų ūkiuose.
Tai rodo, kad turime problemą ne tik sistemoje, bet ir vartojimo kultūroje: perkame daugiau nei reikia, planuojame prastai, nemokame panaudoti likučių.
3. Plastikas – vis dar didžiausia našta atliekų sistemai
Nors depozito sistema Lietuvoje yra sėkmės pavyzdys, pakuočių srautas vis tiek auga.
Ypač daugėja vienkartinių plastikinių pakuočių iš elektroninės prekybos – čia žiediškumas dar tik kūdikio stadijoje.
Kur jau judame pirmyn?
Nors problemų netrūksta, keletas sprendimų rodo, kad pokytis vyksta:
- Depozito sistema Lietuvoje veikia itin efektyviai ir gali būti praplėsta į tekstilę ar kitas kategorijas.
- Elektroninių atliekų surinkimas plečiasi – vis daugiau pardavėjų privalo priimti seną įrangą.
- Verslai pradeda kurti žiedinius produktus: nuo perdirbtų drabužių iki baldų iš atliekų.
- Vis aktyviau kalbama apie dalijimosi ekonomiką: remontą, nuomą, atnaujinimą.
Tai rodo, kad pokytį jaučiamas tiek versle, tiek pas vartotojus.
Kokius žingsnius Lietuva turi žengti dabar?
Kad Lietuva neatsidurtų ES gale, būtini keli realūs ir konkretūs veiksmai:
1. Aiški žiedinės ekonomikos strategija
Dabar žiediškumo iniciatyvos padrikos. Reikalingas valstybės planas, kuris apimtų:
- pakuočių mažinimą,
- maisto atliekų mažinimą,
- tekstilės perdirbimą,
- remontavimo ir taisymo skatinimą.
2. Verslo įtrauktis
Lietuvos verslai nori spręsti problemas, bet trūksta mokesčių lengvatų ir aiškių taisyklių.
ES kryptis aiški: taršos mokestis augs, o žiediškumas bus premijuojamas.
3. Gyventojų švietimas
Didelė dalis vartojimo problemų – įpročių klausimas.
Pvz. Danijoje arba Nyderlanduose gyventojų įsitraukimas į atliekų mažinimą yra gerokai didesnis, nes žmonės mato realią naudą ir gauna aiškias instrukcijas.
Žiedinė ekonomika – ne ekologija, o naujas ekonomikos modelis
Lietuvoje vis dar gajus mitas, kad žiedinė ekonomika yra kažkas, kas skirta tik ekologiniams projektams ar nišiniams verslams.
Tai neteisinga.
Žiediškumas tampa ekonominiu standartu, kurio laikytis privalės visi:
- gamintojai,
- mažmeninės prekybos tinklai,
- paslaugų įmonės,
- net žemės ūkio sektorius.
Tie, kurie prisitaikys pirmieji, laimės rinkoje. Tie, kurie dels, patirs didžiausius kaštus ir rizikas.
Kas laukia artimiausiais metais?
Prognozės aiškios:
- Daugiau mokesčių už taršias pakuotes.
- Privalomas atskiras tekstilės surinkimas.
- Griežtesnės taisyklės el. prekybai.
- Skatinamos remonto ir pakartotinio naudojimo paslaugos.
- Per artimiausius 3–5 metus žiedinė ekonomika taps vienu svarbiausių kriterijų ES finansavimui.
Lietuva turi unikalią galimybę dabar pasiruošti, nes ateinantys pokyčiai bus privalomi visoms šalims be išimties.
Išvada
Žiedinė ekonomika nėra madingas žodis – tai kelias, kuriuo Lietuva privalės eiti.
Kuo greičiau sukursime kultūrą, kurioje daiktai tarnauja ilgiau, maistas nėra švaistomas, pakuotės virsta žaliavomis, tuo lengviau bus visiems – ir verslui, ir gyventojams.
Ekokelias.lt gali tapti ta vieta, kur žiedinės ekonomikos temos paaiškinamos paprastai ir praktiškai — būtent to šiandien Lietuvai labiausiai reikia.
Atgal